Būti ar nepūti? Mindaugo Pridotko atvejis

Mindaugas Pridotkas - Būti (toks parodos "Pamėnkalnio galerijoje" pavadinimas)

 Taip, taip – patikslinsiu šią hamletišką frazę (kalbu apie pavadinimą). Nesuklydau ir nepadariau jokių gramatinių ar fonetinių klaidų. Turėjau omenyje puvimą (tiksliau – nepuvimą), o ne buvimą. „To be or not to rot“, – šiuo atveju sakytų angliakalbis danų princas.

O teigtų jis tai matydamas ore – virš galvos, žiūrovo akių lygyje, galop besivoliojančias žmonių galvas. Nesiimsiu spręsti iš ko jos yra padarytos. Molis, betonas, antropomorfinė materija ar koks sinteponas šiuo atveju neturi jokios prasmės. Kaip ir medžiagiškumas iš esmės. Nes Mindaugas Pridotkas mums į veidus, į mūsų žvilgsnius ir akiračius sviedžia pačias svarbiausias žmogaus kūno dalis. Nes žmogus gali būti net ir su moline puodyne ar kopūsto galva ant pečių, bet be jų jis tiesiog nebūtų žmogumi. O tik raiteliu be galvos. Tą jau žinojo prancūzų jakobinai, su dideliu entuziazmu nuiminėję žmogaus substancialumo esmę nuo monarchų ir monarchistų galvų. Tą žinojo senovės keltai, net lietuvių galvų medžiotojai (jau atsibodęs Lietuvos metraštyje (iš XVI amžiaus) aprašytas epizodas, kaip Klecko kautynėse lietuvių bajorai pjovė ir į maišus krovė Krymo totorių galvas (manytina, kad pastarųjų likimo ir kraujo broliai – tie kurie likdavo su galvomis, elgdavosi analogiškai, tik reverso principu – kirsdinėdami LDK piliečių galvas).

Tad patikslinsiu ir paklausiu – Mindaugas Pridotkas „Pamėnkalnio galerijoje“ (Vilnius) surengė parodą pavadinimu BŪTI. Ten eksponavo galvų pavidalo objektus, šiek tiek tapybos (kuri, regis, totaliai įklijuota į ekspozicinį kontekstą ir veikia kaip savotiška teatrinė užuolaida). Ir ko norėta pasiekti?

Paveikti?

Sužadinti?

Šokiruoti?

Nustebinti?

Ne

Ne Ne

Ne Ne Ne

Mindaugo Pridotko galvos yra skirtos kibinimui. Tai iliustruoja ilgieji iš jų burnų iškišti liežuviai.

Mindaugo Pridotko galvos yra skirtos auklėjimui. Tai liudija kai kurių iš jų dvilypumas (tartum siamiškas). Viena dalis (veidas) žvelgia pirmyn, kita(s) – atgal.

Bet šiaip Pridotkas konservuoja galvas. Kaip danų ar jutų protėviai Tolunde ar Teštiga „Mobi Dike“. Kodėl jis taip daro? Todėl, kad konservavimas (vekavimas, marinavimas ir kitos analogiškos veiklos) yra kultūriškai progresyvus aktas. Versus natūrai dūrai.

Nes nepuvimas yra atvirkščiai proporcingas buvimui...

Mindaugas Pridotkas - Būti. Kaip matysite truputėlį žemiau, bendrą parodos ekspoziciją vertinčiau (jeigu mene galiotų sporto balai ar mokykliniai pažymiai) kokiais aštuoneriais. Man iš tiesų nepatiko perteklinis visko sukrovimas - tapyba, galvos, rankos etc. Iš tiesų - būtų užtekę tik šios galerijos kertės - su įspūdingai besivaipančiomis galvomis.

Geras rakursas - paveikūs artefaktai

Iš kultūrinių komentarų ir patirčių. Vis tik M. Pridotko galvos man turi bendro su ne vienu archetipiniu "daiktu" -

Štai - Tollundo žmogus [https://en.wikipedia.org/wiki/Tollund_Man]

Arba dviveidis romėnų Janus [https://en.wikipedia.org/wiki/Janus]

Galop savo veidų ekvilibristika ir grotesku Mindaugas Pridotkas yra šiek tiek artimas Juanui Munozui. Jie turi panašumo, bet kartu visiškai skirtingi [https://www.youtube.com/watch?v=t8xrjA6-0zI].

Bet čia nusilyrinau. Iš tiesų Mindaugo Pridotko galvos "Pamėnkalnio galerijoje" su būtimi koreliuoja pačiu savo buvimo, būties, egzistavimo ir egzistencijos faktu, o su nepuvimu - tuo tik šiai galerijai būdinga kavos ir salotų smarve. Čia jau ne tik, kad nenusilyrinau, bet pasijutau esantis kuo tikriausiame materialiame  pasaulyje. Esmė slypi tame, kad "Pamėnkalnio galerija" - ne taip seniai buvusi viena smagiausių galerijų Vilniuje, labai smarkiai susigadino reputaciją įsileisdama į savo erdvę tą prakeiktą kavinę (kur, beje, kava yra skani, o aptarnavimas labai mielas). Jau ne vieną kartą blogai veikia tas klegesys (dar ne pats baisiausias dalykas), kavos kvapas, valgomų salotų "šutas". Na, nesąmonė (ir nesuprantu, ko siekia LDS tokiu savo erdvių komercializavimu - tapti Kaziuko filialu?) yra tas sėdėjimas ant dviejų kėdžių. Galbūt ši insitucija dėl to ir tapo kuo tikriausia kauniečių-menininkų (yra toks klinikinis atvejis LT - apie jį reikės išsamiau kada nors parašyti) pasirodymo sostinėje arena? Nes jiems "bile" pasirodyti Vilniuje? Teisybės dėlei, Mindaugo Pridotko parodai ta kavinė, tas pragariškas šurmulys ir dvokas tinka, nes suteikia tam papildomų, konceptualiai antrinančių spalvų...

Vertinant:

• atskiri artefaktai (konkrečiai - tos kabančios galvos) - 10+
• bendra ekspozicija -8

Šitos rankos irgi paveikios - bet vis tik ranka neatstoja galvos... Ir šalia galvų jos nesužaidė (bent man).

Kaip tik ką rašiau - tie visi valgantys, geriantys etc. - galerinėje erdvėje atrodo kaip svetimkūniai parazitai. Be tik ne Mindaugo Pridotko atveju - čia viskas labai tinka, kaip kokie vienas kitą papildantys elementai. Mažoji kava prasmirdusi batalinė orgija...