2019 m. vasario 21 d., ketvirtadienis

Blogis gal ir nugali civilizaciją, bet naktis viską atkariauja: Pauliaus Aničo tapyba


Pradžioje galvojau, kad tas paveikslų "traukinukas" lyg trukdo žiūrėti, bet paskui supratau, kad tai yra grynai kinematografinis - kinetinis judesys, savotiška animacija, kur vaizdai keičiasi, o esmė - ne.
 Kažkada (tingiu ir nenoriu netgi tikrinti, nes galiu nusivilti) vartant legendinius L. Šepečio "Modernizmo metmenis" šių eilučių autoriui didelį dėmesį padarė čiliečių tapytojo Roberto Matta kompozicija "Civilizacija nugali blogį". Bandžiau "gūglintis" ir kitaip tikrintis, tačiau, regis, kad tokio pavadinimo ir kūrinio niekur neaptikau - įtariu, kad šis matytas vaizdas buvo laisvo lietuviško vertimo variantas. Man padarė įspūdį labiau ne pats kūrinys - ką ten iš padūmavusios reprodukcijos (kai kurias atvejais net pagerinančios artefaktą) nuspręsi, bet ideologiškai ir propagandiškai įtaigus ir deklaratyvus konstatavimas.

Pauliaus Aničo atveju analogiškai.

Bet pradžioje pasakysiu, kas yra Paulius. Šiandien, kai sėdėjau prie "Krematoriumo" ir rūkiau savo dovanų gautą kubietišką cigarą (CORONAS MAJOR), prie manęs su dviračiu privažiavo žolytę rūkantis studentas.

- Kaip apibrėžti - kas yra Paulius Aničas? Poetas? Tapytojas? Menininkas? - provokatyviai paklausė jis.
- Kino Kompanija Nebūtis, - atsakiau.
- Cha-cha-cha! Kas tai yra?
- "Feisbuko" "nikas", - paaiškinau.

Bet "Kino Kompanija Nebūtis" pakomentuoja ir padeklaruoja, kas yra Pauliaus Aničo tapyba. Taip, čia esama ir nebūties, ir kino, ir studijos (tų daugiasluoksnių lygmenų).

Tai tapyba, kur tamsose (beje, yra toks 1941-ųjų Mattos darbas "Nakties puolimas) skendi pavidalai. Tarp tų pavidalų gali būti bet kas: 1) plėšikas, 2) moteris pavėsyje netoli savo buto, 3) arbatinukas vyno, 4) sirupo gamyklos viršininkas; galop 5) chicago bullshit ar 6) herikas daktaras. Tai vis yra smagūs tapybos darbų pavadinimai.

Darbų pavadinimai - kaip ant delno - tai yra - geležinės lentynėlės.
 Dėl nr. 6) tai atidarymo metu viešai pademonstravau savo ne-kompetenciją, paklausdamas - "kas yra tas 'herikas'?". Pasirodo - toks heroinas... O aš galvojau - korektūros klaida...

Herikas Daktaras ir virš jo gyvatiškai išsirangę laidai bei vamzdis. Visa tai pamena Trainspotting (filmą ir ypač kiną).
Bet grįžkime į tapybą! Kaip taikliai pastebėjo pirmasis parodos lankytojas - tapytojas Gustas Jagminas:

- Čia tose tamsose veriasi erdvės.

Taip ir yra! Taip čia ir yra. Pauliaus tapyboje veriasi ne tik erdvės, bet ir spalvos. Ir pagalvojau, perfrazuodamas, jog blogis gal ir nugali civilizaciją (pasak Roberto Mattos ar Liongino Šepečio), bet naktis viską atkariauja (perfrazuojant tą patį Mattą ar komentuojant Paulių Aničą).

Pauliaus Aničo tapyba gerai žiūrisi (toje tapybinio kulkosvaidžio juostoje) ir suporuotais šūviais - 

Pasimatymas ir iškilmės pas kiaušingalvį

Arbatinukas vyno ir galva

Sirupo gamyklos viršininkas ir chicago bullshit
Bet galima žiūrėti ir po vieną - tuomet veikia spalva kaip koks eteris ar herikas - 

Puikus susidūrimas
Moteris pavėsyje netoli savo buto

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą