Pauliaus Aničo atveju analogiškai.
Bet pradžioje pasakysiu, kas yra Paulius. Šiandien, kai sėdėjau prie "Krematoriumo" ir rūkiau savo dovanų gautą kubietišką cigarą (CORONAS MAJOR), prie manęs su dviračiu privažiavo žolytę rūkantis studentas.
- Kaip apibrėžti - kas yra Paulius Aničas? Poetas? Tapytojas? Menininkas? - provokatyviai paklausė jis.
- Kino Kompanija Nebūtis, - atsakiau.
- Cha-cha-cha! Kas tai yra?
- "Feisbuko" "nikas", - paaiškinau.
Bet "Kino Kompanija Nebūtis" pakomentuoja ir padeklaruoja, kas yra Pauliaus Aničo tapyba. Taip, čia esama ir nebūties, ir kino, ir studijos (tų daugiasluoksnių lygmenų).
Tai tapyba, kur tamsose (beje, yra toks 1941-ųjų Mattos darbas "Nakties puolimas) skendi pavidalai. Tarp tų pavidalų gali būti bet kas: 1) plėšikas, 2) moteris pavėsyje netoli savo buto, 3) arbatinukas vyno, 4) sirupo gamyklos viršininkas; galop 5) chicago bullshit ar 6) herikas daktaras. Tai vis yra smagūs tapybos darbų pavadinimai.
Darbų pavadinimai - kaip ant delno - tai yra - geležinės lentynėlės. |
Herikas Daktaras ir virš jo gyvatiškai išsirangę laidai bei vamzdis. Visa tai pamena Trainspotting (filmą ir ypač kiną) | . |
- Čia tose tamsose veriasi erdvės.
Taip ir yra! Taip čia ir yra. Pauliaus tapyboje veriasi ne tik erdvės, bet ir spalvos. Ir pagalvojau, perfrazuodamas, jog blogis gal ir nugali civilizaciją (pasak Roberto Mattos ar Liongino Šepečio), bet naktis viską atkariauja (perfrazuojant tą patį Mattą ar komentuojant Paulių Aničą).
Pauliaus Aničo tapyba gerai žiūrisi (toje tapybinio kulkosvaidžio juostoje) ir suporuotais šūviais -
Pasimatymas ir iškilmės pas kiaušingalvį |
Arbatinukas vyno ir galva |
Sirupo gamyklos viršininkas ir chicago bullshit |
Bet galima žiūrėti ir po vieną - tuomet veikia spalva kaip koks eteris ar herikas -
Puikus susidūrimas |
Moteris pavėsyje netoli savo buto |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą