Herbačiauskis ir Janonis arba Meilė ir Mirtis

Herbačiauskis, Herbačiauskas, Gerbačiauskis yra mūsų Nyčė, Vaildas ir Bretonas.
O Janonis (ne - ne Julius, o Gintaras Palemonas) yra mūsų Mucha, Klimtas, Bioklinas ir dar kai kas.
Bet gana tų lyginimų! Herbačiauskis yra Herbačiauskis, o Janonis yra Janonis.
Vienas atstovauja vienam Fin de siecle (XIX a. galas ir XX a. pradžia), kitas pergyveno mūsų Fin de siecle ir gyvena XXI šitmmečio pirmojoje pusėje. Viskas logiška!
Nesiimsiu čia aiškinti, kad Herbačiauskis buvo vienu blaiviausių publicistų savo gyvenamu metu ir vienu rafinuočiausių rašytojų (deja, nevertintu ir primirštu) visais laikais.
Analogiškai su Janoniu.
Skiriamasis Janonio tapybos požymis, tai kas jį skiria nuo kitų - ekspresionistų, siurrealistų, postmodernistų ir konceptualistų - MEILĖ.
Taip, taip - meilė.
Janonis nebijo tapyti meilės.



Gintaras Palemonas Janonis, Mylimojo kapo lankymas, 2013


Meilę Janonio tapyboje įkūnija ir idealus romėniškas ar graikiškas peizažas su eksedromis, kupolais ir kolonomis. Meilę Janonio tapyboje įkūnija arkediškos spalvos ir pati atmosfera. Meilės himnus Janonio tapyboje gieda sfinksai, grifai, sirenos, grifonai ir pjūkliškuose miškuose skaudžiai trykštančių saulėlydžių fone besislapstantys kentaurai.
Bet svarbiausias Meilės atributas, personažas, protagonistas ir herojus Janonio tapyboje yra MOTERIS.
Arba kaip sakė Herbačiauskis (ne, jis nesakė - jis giedojo):
Tu Meilės dukra - Moterie, Moterie, Moterie!
Tu amžinai prakeiktoji Lilith!
Aušrine apsirėždiusi, genijų žvaigždėmis apsikaišiusi - tu gražiausias Demone!
(Iš: "Meilė ir moteris", 1925 m.)
Arba:
Iš tolo tu mano dangus - angelas mano!
Arti tu mano pragaras - demonas mano!
Iš tolo tu man dievas, arti tu man šėtonas!
Iš tolo tu man rožė, arti tu man gyvatė!
Iš tolo aš tave myliu pasiutusio, pašėlusio žaibo meile, viesulo padūkimu!
(Iš: ten pat).



Gintaras Palemonas Janonis, Interjeras III, 2002 m.


Moteris Janonio tapyboje ir yra Meilė, ji gundanti, kelianti aistrą. įkvepianti ir žlugdanti vienu metu.
Moteris Janonio tapyboje yra ir Meilė, ir Mirtis...
Kuo Moteris Janonio tapyboje yra tokia išskirtinė? To paties galima klausti apie Herbačiauskio raštus...
Moteris Janonio tapyboje nėra nei vulgariai atpažįstama, nei idėjiškai abstrakti. Moteris Janonio tapyboje yra ir ideali, ir kūniška. Tai šventojo ženklo siluetas, kuo tikriausias hieroglifas, reiškiantis Gyvenimą. O Gyvenimo antipodas, kaip žinoma, yra Mirtis. Tai Mirtis Janonio tapyboje yra ir pati Moteris, ir tuberozos kvapas (anot Herbačiauskio) ir visa tai išreiškiančios spalvos - skausmingos, rėkiančios ir aistringos - koks yra Gyvenimas, Moteris, Mirtis...



Gintaras Palemonas Janonis, Raudona moteris raudoname miške, 1990 m.